vyras

1 výras sm. (1) KBII55, K, LsB165, K.Būg, Rtr, ŠT128, J.Ger(Lz), RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LKAI195,196, LzŽ, DrskŽ 1. SD¹11, SD17, CII14, B897, R, R251, MŽ, Sut, N, K, Amb, M, BŽ349, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, MedŽ591, DrskŽ suaugęs vyriškos lyties žmogus: Jie kovojo výras prieš výrą KII45. Į vyro metus ateiti, vyru tapti LL85. Tavo sūnus jau baigia vyru augti J.Jabl. Vaikai užaugo į vyrus ir, sutikę [šeimą palikusį] tėvą, niauriai žiūrėdavo į šoną R.Gran. Į darbą, broliai, vyrs į vyrą, šarvuoti mokslu atkakliu Mair. Vyro kape rasti geriamojo rago apkaustai su juosta, padaryta iš pailgų žalvarinių plokštelių, papuoštų raudona emale MLTEII441. Aš mačiau, ėjo výras su moteria Pb. Buvo toks paprastas vyrẽlis, bet jėga buvo begalinė Vgr. Į pirtį pirmo dūmo visumet ejo výrai, motriškos ejo po výrų Vkš. [Pirtin] pirma výrai, paskiau jau moteros va – mažiau karščio Azr. Výrą [mirusį] výrai prausdavo, moterį – moterys Azr. Iš vieno kaimo girdėsi – výrų balsai dainiuo[ja] Brs. Kelnės baltos, marškiniai balti – kaip gulbės vyrai vaikščios po pievą, baltiteliai visi LKT105(Lkv). Baltinius výram, kelnes tai vis dvinytus ausdavom Pšš. Ir výrai visi drobiniais nešiojo – iš ko gi pirks?! Kpr. Reikia šešiem výram apsidengt (apsirengti), kad nebūt applyšę Pls. Kelnes výram, paklotes, viską gniaužėm (žlugtą skalbėme rankomis) Sn. Jug výrai be motriškos stimpa žemėn (negali gyventi) (juok.) End. Jei didilė kiaulė, ta penki šeši výrai liuob kibs [skersti] Kl. Kanapių výrai pamačina sulaužt, o prie linų nelenda Kb. Výrai nei rankų nekiša [ruošoje] Žln. Galėjau žaninties – kiek výrų piršos Žlb. Tura výro galvą, težinos Krš. Ka ana vežime sėda, vyras o výras, nėkas nepažino, ka motriška Krž. Toks diktas výras buvo, o pryš pabaigą, žiūriu – tik kaulų krūvikė besanti (labai sulysęs) Grd. Výrai liuob drąsi būti Kin. Nū výrų parejo visi virimai, kepimai (vyrai – geriausi virėjai) Skdv. Toks nedidelis, toks lėtas vyriùkas Grš. Tų výrų tąsyk kaip kaminų būdavo pilni kaimai Snt. Bernų buvo daug, ir visi toki výrai kap ąžuolai Dsm. Výras diktas, traknus, rakmonas, neplaušuodegis J. Kai aš užaugau, parėjau į jiegą, į výrus Plv. Kai ėjau į výrus (brendau), norėjau vis tos siuvėjės Jrb. Výras kai serga, tai i varna per kraigą lėkdama užgauna (juok.) KzR. Duok darbą výrami itiemi LKKXI167(Zt). Aš tai vyriškų darbų nespratinau, ba aš vyruosa buvau – šešis sūnus turėjau Kpč. Ir du výrai buvo mano: jau tėvelis ir brolis Skp. Eisma [moterys] kapstyti [mėšlo], výrai – kabinti Žlb. Graži ana, bet su výrais užsiimdo Dbč. Teip ir pliskina akim tuos vyrus Tr. Da paimdinėt po výrais teko (imti javus iš po dalgio) Dg. Výras gražus, tiktai gal patinginys, regis Ob. Seniau gi mažiem reikdavo ganyt, dabar dideli gano výrai PnmR. Výras kai milžinas, o jau galva nedirba – pijokas Jsv. Ak tie výrai – būtų an šimto moterų vienas, – užtektų Bsg. Bobos dirba, o výrai nedirba nieko, tiktai geria arielką Rk. Výru koks gi gerumas: žemė art, akmenai vilkt – viskas! Mžš. Výrų kaip jaučių – art nei vienas nemoka Mžš. Moterys tai numirtų kitos tokiam karšty, kaip výrai vanodavos Pl. Tėvas buvo gražus výras, sūnai – prastesniai Svn. Výrai parnakt arklius vartavoja Šmn. Juodvalkių mergos buvo prastos, mažučiutės, o výrai – gražūs, dideli, – yr in ką padabot Slk. Výras po ūsu Snt. Kai karas ejo, tai vokiečiai výrus parinko ir išvarė Smal. Eina šieno pjautų – výrai dainuoja, moterys grėbdamos dainuoja PnmR. Nei mergos eidavo kitan kaiman, nei výrai – tarp savų šokdavo PnmR. Ale kol’ bobos ilgiau až výrus gyvena? Km. Výrai – batus ant rankų, kelnes pasraitę – ir pila ant atlaidus Krns. Toks nedidelis vyriokiõkas buvau Km. Sustikau važiuotą vyriùką, tai pavėžė[jo] Dglš. Berniokas ar vyrẽlis, al’ jaunas da Krd. [Aš] prieš gerą výrą gaidys [esu] Blnk. Výrai dalijas lygiom dalim [žemę, dalį], o merginai – viena septintoja Grv. Výramu – pasėt, o bobomu – nupjaut, nurinkt Dv. Geriau penki výrai pirkioj, negu dvi moters Pls. Eisit výrump pasdairyt tump, kur šienauja Lz. Výrami kvietkų nereikia, tik bobomi Zt. Iš abejų vesės [i](sodžiaus) galų bit výrai LKKXI164(Zt). Gražus buvo výras, tai visos mylėjo Mlk. Yra sakoma, kad vyras tik prie geros moteries pridėtas yra žmogus LzP. Į kiekvieną krūtinę po žodį įdėsiu: tai dainuos vyrų širdys, kai per Lietuvą eis J.Marcin. Dievas sutvėrė juos – vyrelį bei moterėlę CII15. Bet šičia dyvų dyvai yra: Marija, kuri dabar su vyru nebuvo suvenčiavota…, kuri vyro nežinojo,… nėščia alba sunki randasi ir bernelį pagimdo BPI57. Karalius bylojo: Regiu pėdus vyrų, moterų ir vaikų BBDan14,19. Ir prapuolė tą dieną iš žmonių trys tūkstantys vyrų BB2Moz32,28. Vyrai Galilėjos, ko veizdite ing dangų? Mž285. Výrai Galilėjos, kog stovite žiūrėdami ing dangų? DP228. Pašlavintas vyras kiekvienas, kuris neįeit piktų rodon PK43. Bet eš sakau jums, jog nė vienas iš anų vyrų, kurie esti pavadinti, neragaus večerės mano VlnE86. O tų, kurie valgė duoną, buvo apie penki tūkstančiai vyrų Ch¹Mr6,44. Visi vyrai ir moterys esame sveiki A.Baran. O jis pamatė prie didžio akmens mažą raudonai rėdytą vyrytį su žalia kepure BsMtII57(Rg). Tris dienas visos karalystės jauni vyrai šveitė savo žirgus LTR(Brt). Jei pirmądien Kalėdų pirmas ateina vyras, tai visi ėreliai bus baronaičiai, o jei moteris – tai avytės LMD(Kb). Kad vyrą susitinki kely, tai bus laimė Vlž. Kad agurkai gerai megztų, reikia juos sodint vyrui LTR(Vb). Jei výras ne baisesnis až velnią, tai jau ir gražus Slk. Vyrẽlis, vyrelýtis, vyreliùkas NdŽ. ^ Nėr nė vieno vyro, kurs neturėtų vilko danties B. Vyrui parodyk visą rietą, o ne visą viestą B. Vyram po dešimt, vyram po dešimt, mergom katė padės! (vištų kudakavimui pamėgdžioti) Šk. „Aš výras, aš výras, aš výras. Visi výrai į karklyną“, – ka pamato katiną ateinant (žvirblio čirškėjimui nusakyti) Sd. Výrai výrai lauke aria, moterys namie pautienes kepa (kregždės balsui nusakyti) Dkš. Palig výri ir kepurė Dv. Iš jo výras kap iš šūdo kulka Švnč. Výrų meilė kaip šunio seilė Ds. Ką viena boba padaro – nė dešim vyrų nepataisis LTR(Km). Prastas výras, kurs į bobos sijoną įsikabinęs Gs. Výro rykai – motriškos dalykai J. Vyrelis kaip bitinelis, į mergeles kaip katinelis LTR (Šll). Mažas vyriùkas, jo aštrus kirviukas (bitė) Trg. Simo duktė viena koja šimtą vyrų pakilnoja (aguona) LTR(Mrj). Mažiukas vyrukas – galva už jį visą didesnė (kopūstas) LTsV 486(Kt). Mažas vyras kaip pipiras kaulo kailinėliais (riešutas) Škn. Mažas vyrutis – káulo burna, mėsos barzda (gaidys) Brž. Dvyleka vyrų į vieną lovą gulia ir nieks nėr py krašto (stipinai) Klp. Dešimt výrų vieną maišą kemšą (pirštai ir burna) LTsV549(Srd). Dešimt výrų traukia lyną apie pirdžiaus klaimą (kelnes maunasi) JT359. 2. SD¹78, SD144, Sut, I, N, K, M, Amb, Rtr, ŠT68, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, MedŽ, DrskŽ moters sutuoktinis, pats: Vyro motė SD¹76. Pirmas vyras, antras užkurys, trečias užtupys, ketvirtas bobkalys, penktas bobos baigys B. Netekėjusi, be vyro D.Pošk. Tas vyras pri savo pačios nesiteikia, t. y. nesigretina jau J. Výras, kolei motė gyva, negal turėt kitos, nei motė kito výro DP69. Tas výras nuskendo – paliko [žmona] su trim vaikais Akm. Antra duktė išejo irgi ažu výro Akn. Senovė[je] mergai su vaiku jau výrą sunkiai gauti buvo Trk. Gerą výrą turėjau – ne pijoką, gerai gyvenau Šts. O dabar pri sūnaus esu, výras mirė Šts. Tas vyrelis muno toks buvo ligu neminto molio (netikęs) Plt. Tas anos vyrãlis toks buvo kaži koks, kitoks kaip visi kad yr Šts. Nu ir ana gerą tą výrą gavo didiliai Žeml. Nesėsk, mergel, an stalo kampo, bo výro negausi (juok.) Dgč. Nenora ana antsikarti jeib kokį výrą KlbX128(Krtn). Našlė jauniausia palikau – vyras išejo į armiją i žuvo Žlb. Kol sirgo výras, sunkus buvo gyvenimas Kl. Naujas výras nebuvo parejęs (antrąsyk neištekėjo) Kl. Jau koks jos pirmasiai výras – ir gražus, ir meilus! Slk. Va, výruo ėsti išverdu Tl. Výras liuob gaudyti plekštes Klp. Gražį výrą gavusi, žalt – toks uostainis, ka neklausk! End. Kada su výru gyvenau, gal sakyti, kad nė vieną sykį nesusibarom Varn. Prieg výri mandra kiekviena, o kap neteko – ir prapuolė visa Dv. Výras buvo pačios kojų apačio[je] Šv. Karvės neturu, výro nėr, šieno nėr Sg. Musėk, vyruką turi ne latrą Skdv. Gink savo tą vyrą po velnių KlbXXXI(1)97(Šauk). Duktė par sunkius darbus mirė ir par výro pijokystę Sdb. Jau toks rukata, o bjaurus – tai gavo výrą! Jrb. Mano dukrelė vyróp geidžia (nori ištekėti) Snt. Výrą tai gavau auksinį – jau tada vargo nevargau PnmŽ. Kur výras geras, tai anas nepristoja in svetimas bobas Kzt. Výras par svetimas moteris [eina] kaip voras par sienas Ktk. Bėdavoja, kad výras eina an žmones – žmona kalta Žb. Už výro išeit – tai reik pagalvot, kaip gyvensi Pbr. Aš trečiuosa metuosa po výri (ištekėjusi) Kpč. Kap pareisit, a negausit nuog výrų pilt (mušti)? Sn. Užkels vėją vyras Ukm. Po výri pensija keli rubliai – savo neturiu Drsk. Výruo nesakyk visos praudos, kam? Drsk. Daugį klaidos daro moteros výrami lenkdamos Drsk. Eik, dukrele, už výro: žinok – kopūstai nepersodyti neauga Mrk. Výras in kokias rankas (kokiai moteriai) papuola – tokis ir būna Vrn. Tu výrą išsikelsi ir iš medžio Švnč. Jy myli savo vyráitį Vrn. Kap tik výras geras – žmona bus graži Rod. Yra, kur výrai kalti, yra bobos negadnos Žrm. Kada tai visi dudeno lietuviškai: tėvas ir motka, ir brolis výro mokėj[o] – gražiai dudeno LKT396(Bn). Manam výrip bit sesuo Zt. Výriep manamp buvo keturios seseres Lz. Seniau gi bijoj[o] [žmónos] kunigo i výro, o dabar neklauso nieko Vlk. Výras buvo senas, – aš buvau už našlio Rūd. Po výri ne tiek giminių, o mano – tai kur tę! Dg. Mano výras buvo piktas kai ugnis Ūd. Reikalingas jai výras, kap man šita liga Pv. Pamanyk tik – septynius vaikus sugyveno, paliko tą výrą namuose, o pati pabėgo už Šiaulių Mšk. Aš kavosiuos (būsiu palaidota), kur mano výras mañ’ laukia – tikrasai výras (pirmasis) Alz. Tai kamgi da tas výras, jeigu man eit šienas pjautų Kpr. Vyrẽlį pakavojau, viena dabar gyvenu Kpr. Geresnio výro kai Petras niekur nerasi JT78. Tokios prastos mergos, ale visos išejo ir vyriokùs baika gavo Slk. Viliutės výras kely rastas (susipažino kelionėje) Ml. Dabar gerai trim daiktais: duoną kept nereikia, verpt [nereikia], su vienu vyru gyvent [nereikia] (juok.) Dglš. Ji po výru buvo Jankauskienė Grš. Ana buvo po výrui Cijūnelienė Švnč. Galė[jo] ana rast výrą kur su gyvenimu Klt. Manamjam výruo greit penkiasdešimt Grv. Mano výras tai buvo darbinykas geras Pb. Mėnulis yra laikomas Saulės vyru, tačiau dangiškoji pora dabar yra išsiskyrusi LE XVIII228. Moterys tikrims vyrams būkiat paduotos kaipo ir Ponui. Bo vyras esti galva motriškės, kaipo ir Christus esti galva bažnyčios Mž34. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų Mž33. Ir tavo valia vyrui savam bus paduota, ir jis bus viešpats tavo BB1Moz3,16. Eš šią naktį galiu vyrą imti ir vaikus pagimdyti BBRut1,12. Kaipo tada bažnyčia paduota esti Kristui, taipo taipajag moteres savo vyrams visuosu daiktuosu Vln52. Kada tarp savę baras vyras su moterimi, jau tenai visa su tranksmu ir su lojojimu musi būt, ižgi ko nejokia kita nauda užaugt negali, tiktai jų zocnastis vaikuosamp gaišta MP62. Jogėla, didis kunigaikštis Lietuvos, priėmęs krikštą, stojose vyru Jadvygos ir didę kunigaikštystę Lietuvos su karūna lenkų sudraugino metūse 1386 D.Pošk. Visada taip – jei tik vyras gyvulius myli, tai ir pačią myli, ir vaikus J.Paukš. [Kreivėnienė] aimanavo, kad visų moterų vyrai kaip vyrai, tik jos vienos toksai nekepėlis V.Bub. Taduĩ žydas ateima itop maskoliop, výrop jos (ps.) Lz. Da manas vyrẽlis, da manas gražesnickai, kam tu numirei (rd.) LKKIII 203(Lz). Mano tėvulis ne kokis yra, neleidžia manę už bile výro DrskD169. Oi negerai, sesule, su senu vyru gyventie LTR(Nmn). Ašiai pati kaip guba, mano vyras kaip pupa (d.) Brž. Iš karčemėlės, iš šinkorkėlės mano vyrẽlis be kepurėlės (d.) Vrn. Gyveno výras su žmona ir turėjo vieną mergiotę (ps.) LKT324(Trgn). Kuris vyras eis per tą lieptą, tai bus tavo vyras LMD (Gdr). Saulelė kalnelio nelenkia, o tu vyrẽlį lenki (d.) Slm. Jy kumši savo vyrą, kad nesnaustų, o melstųs (ps.) JT175. O kaip tau sunku sausai be lapelių, taip ma[n] jaunai be vyrẽlio JD576. ^ Výruo galėk, vaikams turėk Krš. Būk výrui sveika, o broliui bagota – visam svietui būsi gera Str. Kaip šuo su kate – teip výras su pačia End. Valgis – tam kartuo, výras – visam amžiuo LKT142(Kin). Až gero výro kap až eglyno, až blogo vyro kap až purvyno Ad. Už gero výro – pauliot, už blogo – paraudot Kdn. Už jauno výro – po votago, o už seno – po barzdos Lkv. Tai tiek pat: ar ežeran prigėrei, ar až vyro išėjai Ob. Dangus brangus, vyras – dar brangesnis LTsV148(Btg). Ažu tokio vyro – kaip až Dievo pečiaus Ds. Vaikas auksinis, vyras šiaudinis Vrn. Verčiau vyras šiaudinis negu vaikas auksinis Jz. Vaikai – Dievo rasa, vyras – iki grabo LTsV148(Ldvn). Su výru geriau žebruit kap su vaikais ponuit Švnč. Boba laiko tris kerčias trobos, o vyras – vos vieną LTsV152(Šmk). Vyras ne arklys – nemainysi Rmš. Vyras blogiausias už dėdę geresnis LTsV148(Vrn). Gavo výrą – nei Dievu lazda, nei velniu[i] kačerga Nč. Ar výras mirė, ar kačerga sudegė – vis tiek Nč. Vaikų barama – eik iš gryčios, o výro barama – lipk an pečiaus Šmn. Ar výras, ar vaikas – vis tas pats: bovyk, ir bus gerai Slk. Ne výras važiuoja, ale výru važiuoja [i](žmona jį valdo) Ds. Geras vyras pačiai – geras tėvas vaikam LTR(Jnš). Motina vyrą atras, vaikai tėvo neberas LTR(Vdkt). Kad ir už jaučio, bile vyrą gaučiau LTsV147(Rm). Ir be výro vaikai byra Trak. Vyro vyriausybė ir po suolo (lova) B. Pikta moteriškė vyrui kelią užkerta M. Kaip gegužė su užrištomis akėmis išskyrė sau vyrą VP21. Geidė sesytė vyro, o kokie pečiai [yra] S.Dauk. ║ vedęs žmogus (skiriant nuo nevedusio): Man užleido vietą sėstis tokis bernas, nežinau, ar jaunas, ar vyras Vrn. 3. MedŽ, Pkr vyriškos lyties vaikas: Po mergaitei pirmas sūnus, paskui pagret trys výrai gimė Graž. Viena mergiotė buvau tarp pulko výrų Sug. Vieną výrą tiktai turim – trys mergos DrskŽ. ║ paauglys: Luokė[je] viena mokykla tebuvo, o nedidelis výras tebuvau – i nėkas neleido Lk. Reik výrams i pasimušti – pats anų tas smarkumas (juok.) Krš. 4. samdinys, bernas: Jau neganiau tąsyk – už výrą jau buvau PnmŽ. Metą už výrą buvau – samdė Pjv. Už výrą tarnavau – keturis šimtus sutikau Gdž. Výras nusamdytas žemaitis [buvo] Grnk. 5. įžymus žmogus, kokios nors srities veikėjas: Visos parapijos výras buvo Dbk. Ans y[ra] didžiu výru nujau Plng. Vaikais [gimnazijos mokinių] nėkas nevadino: mokslo výrai Antš. Jaunius išpasakojo man visą savo mokslą apie kalbas ir supažindino su savo radiniais, dar nei vienam mokslo vyrui nežinomais K.Būg. Tikėjosi būsiąs dideliu tautos vyru, tikėjosi prikelsiąs užmigusią tautos dvasią V.Bub. Ir sūnus bus į didelius vyrus išaugęs A.Vaičiul. Tau lenkė valstybės vyrai nugaras ir darė tau reveransus damos J.Gruš. 6. sugebančio ką daryti pagyrimo žodis: Taip vyrų vyras temoka pasielgti J.Jabl. Oi, tada, kai kelnes apsimoviau, sakau [mamai]: dabar tai výras Č. Výras tai výras – paieškot da reikia tokio Klt. Su tokiu vyru marios[na] možna plaukt Plš. Jau výrai kaip reikia Alz. Nebūk toks naginės paklotas, būk výras Šts. Tas nori výru pasirodyt išgėręs Al. Kiek čia seniai buvo vaikas, o dabar výras kad ką mačyja Erž. Už gražaus vyro išėjus, kad ir lupt gausiu, žinosiu nuo ko Jrb. Nieko sau vyrùkas – gali suktis! Kt. Ta aš daba gyvenu kaip výras – gaunu pensiją Klk. Biškį nusnaudžiau pakaitį – ir aš esu výras Kl. Te susirinkdavo ant šokių výras į výrą, smagu buvo žiūrėti Bsg. Da pasistenk artimetiką – ta jau esi výras petė[je] End. Toks výras tebuvau, ka i žąsinų liuob bijosu LKT84(Lk). Visados godos vyras velijas noris šaknelėmis misti, jeib tiktai liuosu gyventi, nekaip šešku būti, svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti S.Dauk. Jonas buvo vyras kovoti su savo velniu Vaižg. ^ Výras kap aržuolas Kt. Výras kai bitinas Jrk121. Výrai kai kaminai, tai ką tu jiem pasakysi Plv. Výras kaip mūras Grž. Výras kai dziegorius (punktualus) Tr. Vyras kai kumelys (stiprus, greitas) Tr. Výras kaip liepa, vienu žodžiu Žl. Kai pyragas výras – baltas, gražus Klt. Dzidoriukas – výras su pautais, nepaimsi! (juok.) Mžš. Tokis vyras kai meldas (lieknas) Švnč. Ne tas výras, katras muša, o tas, katras atlaiko JT364. Ne tas vyras, kas pradeda, bet tas, kas pabaigia LTR(Brž,Vb). Botago nelaikęs výru nebūsi Šk. Nu i čia a ne výras: pečiai kaip gero výro kakta, sprandas kaip blusai koja, o nugarkaulis kaip cibulių pynė Škn. Vyras ne į kanapius (kanapes M) statomas S.Dauk. Vyras kaip žvakė! I.Simon. Vyras ir iš stuomens, ir iš liemens, kaip iš pieno plaukęs Žem. Geri vyrukai su gaidžiu pasipešti KrvP(Rdd). ║ nesugebančio ką daryti papeikimo žodis: Par jus vyrai kap sviete bobos Prng. Daba dvidešimt metų výras – nemoka nė to dalgio paimt Sk. Koks ten výras – tik nešio[ja] kepurę Lkv. Ne výras, ale tik piemuo Krš. Kiaules ka ganiau, tai da nekoks výras buvau Vdn. Pilvuos išdribę kai kašikai – kokie ten výrai Dkk. Tai kas iš tavę výras, kam kepurę nešioji, kelnes – vilkis sijoną! Srj. Toks jau čia iš jo výras – krepšys Šk. Tai būta vyro, ant agurko sėdi ir kojom žemės nesiekia Mrj. Kas tu per vyras – kam tu kelnes nešioji? LTR(Lbv). Jau bobai bučiuoja ranką – gatava, po výrui! Ob. ^ Ot vyras – kap grybas be koto Kb. Výras kap arklys – po nosia snarglys (neišauklėtas) Vlkv. Mañ’ išvarė tarnaut devynių metų – aš výras kaip grikis (labai mažas, menkas) Km. Einu pro šalį, veizu – vyrai kaip apyniai (girti) Trk. Kad bent būtų výras lig výro, o daba – pupų pėdas Sml. Tai ma[n] vyras – vos dvišakas LTR (Grk). Vyras kap pipiras LMD(Graž). Výras kai sprindis Sg. Kad jūs esat tokie výrai kaip šiaudų buntai LKT144 (Kin). Ne tas vyras, kuris kelnes dėvia LTR(Jnš). Devyni vyrai vieną gaidį pjauna Nj. Prie bliūdo kopūstų – výras, prie dalgės – piemuo JT332. Vyras – be užvaro kiaulių nepagano Sdb. Tokio výro uodegoj pagraibęs nerasi Žl. ║ Tat pertaras įspūdžiui sustiprinti: Tai, vyre, ne juokai! V.Kudir. 7. N, DŽ kreipimosi žodis (ppr. į vyriškos lyties asmenį): Výrai, jei jūs geri žmonės, ateikit in stubą ir pašnekėsim kap žmonės Sn. Brač, vỹre, nieko nepadarysi! K.Būg(Slnt). Ans i rokuo[ja]: výreliai, sako, mes esam lepšiai priš motriškas Pkl. Atvažiavo bagoti su dovenoms visokioms, sakau: výreliai, jug mun nebreik! Ms. Žinai, vyrel̃, užteks čia tau – kiaušyk namo! Mžš. Nu, vyriukai, eisme – pasilsėjom Dbk. Výrukai, gal nevalgę? Dg. Výreliai, negirkit jo, ba jis iššoks per langą Vrn. Vaĩkeliai, výreliai, kap jum rodžias? Vrn. Výreli, duok tu man gabaliuką duonos Rud. Kana jūs, výrai, eimat? LKKXI171(Zt). Vyrai, ką čia jūs darote? SkvApD14,14. Vyrai broliai, tur išsipildyt raštas, kurį pranašavo Dvasia Šventa GNApD1,16. Drąsos, daugiau drąsos, vyruži! Vd. Na, vyručiai, eikit pusryčių! Kt. Vyručiai, susivienykite! V.Kudir. Prigimimas vis vilką į girią traukia, dėl to, vyručiai, liaukitės draugavęsi ir šelpę savo neprietelius prš. Výraliai, kaskiat kaskiat! Nelabas gyvas buvo, nelabas i miręs yr! (ps.) LKT89(End). Vyručiai, – rėkė ponas, – svetima šalis ateina, kavokit pinigus mano! BsPIII8(Nm). Sėskis, mano vyre, pasilsėk, paskui aš tau pasakysiu visa BsMtII108(Sv). Tai čia įdomus mun reikalas, výreliai Lk. Nu ale misliju, výrai, reik munie nėšdyties iš tos pirtalės Kl. Arklį palaikį kokį turės, prigirdys šnapše – ka toks būs, výraliai, eržilas, ka žviegs Jdr. Výraliai, pilna troba žmonių! Kv. Jei jau apsimi, tai, vyrùti, jau bus ne juokai Gs. Ale, výreli, ot kap atitaiko (atsitinka) žmogu Nč. Vyreli tu mano – žinau, kad Kaunas, o jo nepažįstu V.Kudir. O Vaitiškio slyvos geros, vyrelis tu mano! M.Katil. Vyreli tu mano, su kokiais aukštais ponais tu susidedi! A.Vaičiul. 8. [i]patinas: Kataro (gyvatė) piktesnė, ruda – ba šitai výras, o kur marga – tai boba Aps.

◊ sniẽgo výras senis besmegenis, iš sniego nulipdyta žmogaus figūra: Tie vaikai padirbo sniẽgo výrą Pkl.

šiaudų̃ výras vaiduoklis: Dabar suprato Dreižys, kas jį lydi. Bet jis Dievo bijąs žmogus, ką gali jam tas šiaudų vyras daryti! I.Simon.